Kaip programavimu sudominti vaikus: 5 su tuo susijusę mitai ir tiesos


JAV 90 procentų tėvų trokšta, kad jų vaikai mokytųsi programuoti, o 71 procentas naujų STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių) darbo pozicijų atsiras būtent informatikos sferoje. Tačiau dauguma vaikų šioje šalyje vis dar nenori mokytis programuoti. Ko gero, tą patį būtų galima pasakyti ir apie daugelį kitų valstybių, Lietuva šiuo atveju taip pat nėra išimtis.

Situaciją tikriausiai pataisytų aktyvesnis mokyklos vaidmuo, tačiau tėvai ir kiti įtakos turintys žmonės bei veiklos už mokyklos ribų gali suvaidinti ne menkesnį vaidmenį.

Kaip pastebi medium.com, viena svarbiausių priežasčių, atbaidančių vaikus nuo programavimo, yra giliai įsišaknijęs klaidingas suvokimas apie programavimą ir programuotojus. Populiariojoje kultūroje programavimas asocijuojasi su bendrauti nemokančiais jaunuoliais ir vyrais, tikrais moksliukais ir nuobodomis, visiškai pametusiais galvą dėl matematikos ir kompiuterių. Šis paviršutiniškas vertinimas ne tik yra nesąžiningas profesionalių programuotojų atžvilgiu, bet ir atgraso vaikus, visiškai nenorinčius tapatintis su tokiu stereotipu.

Tad kaip sužadinti vaikų susidomėjimą programavimu ir paskatinti juos mokytis? Štai penki populiariausi su programavimu susiję mitai ir būdai, kaip jiems galima pasipriešinti ir parodyti vaikams realybę: programavimas yra šaunus užsiėmimas, tinkamas visiems vaikams.


#1 mitas: programavimas tik moksliukams

Vienas dažniausių ir paprasčiausių mitų – programavimas siejamas su itin nuobodžia asmenybe, visišku moksliuku. Toks stereotipas įsišaknijęs populiariojoje kultūroje – prisiminkime „Simpsonus“, „Silicon Valley“, „Big Bang Theory“ ar „Moksliukų kerštą“ („Revenge of the Nerds“). Programuotojai asocijuojasi ne tik su vaikinais su akinukais – kur dar visa šūsnis „Star Trek“ plakatų, greitasis maistas ir elektronikos eksperimentais nukrautos erdvės. Visa tai žadina vaikams norą nuo programavimo bėgti kuo toliau, kad tik nebūtų tapatinami su stereotipiniu nuoboda moksliuku.

Tiesa: programavimas leidžia būti savimi

Moksliuko stereotipo neatitinkantys vaikai gali nesibaiminti: jiems nereikia palikti savo tapatybės prie kompiuterių klasės durų. Programavimas gali būti jų asmenybės dalis.

Profesorė Mizuko Ito, analizuojanti mokymosi ypatumus ir vaikų ir jaunimo santykį su technologijomis bei naujosiomis žiniasklaidos priemonėmis, pasakoja apie projektą, kuriame dalyvavo jos vadovaujama Kalifornijos universiteto „Connected Learning Lab“ komanda ir kūrybiško mokymosi grupė „Lifelong Kindergarten“. Projektas buvo skirtas kurti programavimo programoms, padedančioms įveikti stereotipus.

Projekto organizatoriai pradėjo nuo instrukcijų, kuriomis vaikams buvo nurodoma, kaip pagal hiphopo muziką atgaivinti vaizdus. Kad įtrauktų vaikus į programavimą, organizatoriai pasitelkė istorijų pasakojimą, žaidimus ir animaciją.

Ito taip pat pamini „Digital Youth Network“ mergaitėms skirtą projektą „Digital Youth Divas“, į programavimo ir kitų STEM dalykų mokymąsi nevengiantį įtraukti smagių kasdienių aksesuarų, ryškių spalvų ir kitų moksliukų stereotipui visiškai priešingų dalykų.


#2 mitas: programavimas skirtas vienišiams

Dar vienas plačiai paplitęs mitas: programuotojai yra vienišiai. Tereikia prisiminti, kaip filme „|Socialinis tinklas“ („The Social Network“) buvo pavaizduotas Markas Zuckerbergas, arba bendravimo vengiantį Eliotą Aldersoną iš populiaraus serialo „Mr. Robot.“. Atrodo, viskas labai paprasta: kuo geriau programuoji, tuo mažiau bendrauji. Jei pasinėrei į programavimą, galiausiai nebeturėsi draugų.

Tiesa: programavimui būtinas bendravimas

Tačiau realybė yra kiek kitokia: programavimas beveik visuomet yra veikla, kuriai būtinas bendravimas ir bendradarbiavimas. Programavimo pasaulį plačiai apėmęs reiškinys – programavimas poromis, kuomet du programuotojai dirba drauge tuo pačiu metu. Dar ankstyvuoju legendinio informatikos ir elektronikos mėgėjų susibūrimo „Homebrew Computer Club“ laikotarpiu jo nariai mokėsi vienas iš kito. Iš esmės vienas iš svarbių bruožų, apibūdinančių visą programavimo kultūrą, yra tarpusavio mokymasis.

Ito pasakoja, kad jos įkurtos internetinės vaikų mokymosi platformos „Connected Camps“ „Minecraft“ programavimo programos vaikus į programavimą įtraukia sukurdamos smagią bendravimo aplinką: vaikai bendradarbiauja su kitais dalyviais ir mato vieni kitų darbus.


#3 mitas: programavimas yra itin intensyvi veikla

Mitui, kad programavimas apriboja bendravimą, artimas kitas mitas: programavimas yra itin intensyvi veikla, norint programuoti, reikia būti tiesiog pamišusiam dėl technologijų. Susidaro vaizdas, kad technologijų entuziastai programuoja ir gyvena drauge 24 valandas per parą – bent jau taip atrodo pažiūrėjus tokius serialus kaip „Halt and Catch Fire“ arba „Silicon Valley“. Toks yra programavimo pasaulis: arba atiduodi viską, arba nieko neišeina.

Tiesa: programavimas gali būti įprastas užsiėmimas

Tais laikais, kai kompiuteriai buvo pakankamai nišinis užsiėmimas, toks požiūris, kad programavimas yra itin intensyvi ir visų jėgų reikalaujanti veikla, galbūt ir būtų buvęs pagrįstas. Tačiau šiandien kompiuteriai ir programavimas yra beveik kiekvieno mūsų gyvenimo aspekto dalis. Programavimas tapo įprastu dalyku dar tada, kai paaugliai ėmė keisti savo „MySpace“ profilius ar susidūrė su programavimu žaisdami videožaidimus. Nereikia būti pamišusiam dėl kompiuterinių technologijų ar tapti mokslininku, kad užsiimtumei programavimu. Juk nereikia būti rašytoju, kad sukurtumei elektroninį laišką.

„Connected Camps“ platformoje „Minecraft“ padeda vaikams įsitraukti į programavimą visiškai paprastai. Besimokydami rašyti komandas, vaikai žengia pirmuosius svarbius kompiuterinio raštingumo žingsnius. „Minecraft“ padeda be streso suvokti, kaip veikia skaitmeninės aplinkos taisyklės.


#4 mitas: programavimas – tai matematika

Dar vienas mitas apie programavimą: jei nori programuoti, privalai būti tikru matematikos genijumi, nuolat kažką rašančiu komandinėje eilutėje.

Tiesa: programavimas apima daugybę sričių

Šiandien programavimas yra veikiau mąstymo ir problemų sprendimo būdas, o ne tiesiog pamišėliškas tarškinimas klaviatūra. Tokios programavimo aplinkos kaip „Scratch“ leidžia vaikams perkėlinėti blokus, o ne vien rašyti komandinėje eilutėje. „Minecraf“ padeda perprasti svarbiausius programavimo principus. Programavimo mokymas šiandien veikiau pabrėžia esminių principų, bendro supratimo ir mąstymo būdų svarbą, o ne susitelkia vien į pačias programavimo kalbas.

Kitas svarbus šiandienės kompiuterijos ir programavimo bruožas – jis yra visų sričių, o ne vien mokslo ir technologijų, dalis. Nesvarbu, kuo užsiimate, prekyba, žemės ūkiu ar menais, kompiuteriai ir internetas yra visur. Tyrimai rodo, kad jei programuoti besimokantys vaikai nesitapatina su stereotipiniais moksliukais, vadinasi, tam didelės įtakos turėjo jų sudominimas programavimu pradedant nuo kitos srities, pavyzdžiui, meno. Nebūtina pradėti nuo technologijų. Štai todėl „Digital Youth Divas“ į programavimą įtraukia mados dizainą, o „Connected Camps“ siūlo tokių sričių kaip žaidimų dizainas programas, atitinkančias įvairiausius pomėgius.


#5 mitas: programavimas – tai aistra kompiuteriams 

Daugybė technologijų pasaulio herojų yra dėl kompiuterių pamišę vyriškiai, pavyzdžiui, Steve’as Wozniakas, Billas Gatesas ar Markas Zuckerbergas. Šie vaikinai kalbėjo apie tai, kaip jie tiesiog pasineria į programavimą ir yra visiškai pametę galvas dėl technologijų – tai juos skatina žengti pirmyn. Galime tik žavėtis šių technologijų burtininkų pasiekimais. Tačiau nebūtina palaikyti mito, jog visi programuoti norintys jaunuoliai privalo būti pamišę dėl kompiuterių.

Tiesa: programavimas – tai problemų sprendimas

Tačiau realybė tokia, kad dauguma žmonių programavimą regi kaip problemų sprendimo priemonę, o ne kaip dalyką, dėl kurio būtina pamesti galvą. Kai kuriems vaikams smagu spręsti kompiuterių pasaulio problemas. Tačiau labiau tikėtina, kad vaiką motyvuos iš jį supančio pasaulio atkeliaujančių problemų sprendimas, ar tai būtų smagaus gif‘as, kurį vaikas būtinai norės nusiųsti draugui, ar noras greitai suskaičiuoti savo pažymių vidurkį, o gal siekis sukurti Harry‘io Potterio gerbėjų puslapį. Galime sudominti vaikus programavimu, parodę, kad programavimas padeda išspręsti realaus pasaulio problemas.

„Connected Camps“ vaikai pradeda nuo paprastų ir praktiškų programavimo programų. Programavimas neprivalo būti kažkas didingo – tai gali būti paprasti, tačiau svarbūs dalykai, problemos, kurias pavyksta įveikti.

Jei leisime savo programavimo įsivaizdavimui susipažinti su kintančia programavimo realybe, daug daugiau vaikų pavyks juo sudominti.