Tūkstančiams Didžiosios Britanijos moksleivių buvo išdalinti Micro Bit – mikrokompiuteriai, skirti kurti internetinius projektus. 2016 m. pradėtas platinti įrenginys, sukurtas 11-12 metų amžiaus vaikams ir yra viena iš BBC kuruojamo projekto dalių. Į jį taip pat įsitraukė Samsung, Microsoft, ARM ir kitos organizacijos, kurios vaikus moko programuoti. Pristatymas įvyko šiek tiek vėliau nei planuota, tačiau mikrokompiuterio laukta su dideliu entuziazmu. Priešingai nei kiti nebrangūs kompiuteriai, pavyzdžiui Raspberry Pi, šiuo bus galima programuoti internetu ir nereikės jo jungti prie atskiros klaviatūros ir ekrano.
Tad ką šis kompiuteris sugeba? Kaip savarankiškas prietaisas, jis gali sujungti LED šviesos diodus į seką, jame taip pat integruoti keli jutikliai, kurie gali nuskaityti informaciją. O prijungus jį prie kitų prietaisų, galimybės tampa beribės.
Štai 7 projektai. Juos sukūrė tie, kuriems su šia inovacija pavyko susipažinti anksčiau.
Išsiųsti į stratosferą
Pirmoji Micro Bit partija buvo labai nedidelė. Tačiau vienos mokyklos tai nesustabdė nuo sprendimo paleisti savą įrenginį į 32 km aukštį. Viena vakarų Jorkšyro moksleivė sukūrė programą, kuri šilumos jutikliais fiksuoja oro temperatūrą ir rodo ją ekrane. Jos bendraklasiai tuomet prietaisą pritvirtino prie helio balionų ir paleido skristi. Mokytojas Peter Bell pasidžiaugė, kad mergaitės parašytas kodas nustato oro temperatūrą stratosferoje. Vaikams projektas labai patiko. Tačiau jis perspėjo norinčius pakartoti projektą.
„Šiam projektui turėjome gauti civilinės aviacijos leidimą, o pakelti prietaisą į orą turėjome per nustatytas dvi valandas. Be to, leisdamasis jis apie 14 sekundžių krito 290km/h greičiu. Vienu metu netgi buvo liepta keisti kryptį vienam lėktuvui, nes atrodė lyg į oro erdvę lėktų raketa. Bet patekęs į atmosferą, kur jam pakako oro, parašiutas galiausiai išsiskleidė”, – sakė mokytojas.
Įrenginys vėliau buvo rastas ūkininkų laukuose.
Didysis ekranas
Micro Bit mikrokompiuteriai yra tokio dydžio, kad tilptų į vaiko kišenę. Todėl idėja paversti juos didžiuliu ekranu – neįprasta. Nepaisant to, elektroninių detalių tiekimo įmonė „Kitronik“, kuri yra ir viena iš Micro Bit projekto dalyvių, metė sau tokį iššūkį ir tam panaudojo 1009 jai skirtus įrenginio prototipus.
Įmonės vadovas pagal Microsoft’s Touch Develop web sąsają užrašė tris programas. Pirmoji pagrindiniame Micro Bit’e išsaugo vaizdinę informaciją, konvertuoja ją į žinutę ir išsiunčia kitiems mikrokompiuteriams. Antroji nustato, kuri informacija turi būti siunčiama į kiekvieną iš 40 stulpeliais išrikiuotų ekranų. Trečioji skirta tam, kad vaizdinė informacija iš vieno mikrokompiuterio į kitą nukeliautų su nedideliu uždelsimu ir vaizdas praslinktų per visą ekraną.
„Gretai supratau, kad didžiausias iššūkis bus ne parašyti tris skirtingus kodus, nors tai ir užtruko, bet surinkti bendrą ekspoziciją. Į pagalbą pasikvietėme būrį savanorių, kurie sujungė visus prietaisus į vieną ekraną”, – sakė Geoff Hampson.
Projektui iš viso prireikė 230 metrų laidų ir 5000 varžtų, jis buvo pristatytas per Bett technologijų šou.
Įrankis autizmui
Autizmu sergantiems žmonėms kartais sudėtinga atpažinti kitų žmonių emocines būsenas ir atitinkamai sureaguoti. Todėl per dieną trukusį programavimo iššūkį šeši vienos Londono mokyklos auklėtiniai nusprendė, kad mikrokompiuteris gali padėti sergantiems.
Komanda suprogramavo mikrokompiuterį taip, kad būtų galima ekrane matyti besikeičiančius ir skirtingas nuotaikas atspindinčius veidukus. Radus nuotaiką atitinkantį veiduką reikėtų spausti mygtuką, tuomet ekranas rodytų, kokią būseną žmogus pasirinko, pavyzdžiui, „laimingas“, „piktas“ ar „liūdnas“.
„Nuostabu, kad vaikai pasirinko spręsti tokią sudėtingą ir kompleksinę autizmo problemą. Tai galėtų būti ir puiki partnerystė, kuomet projektą kartu įgyvendina sveiki ir sergantys vaikai. Labiausiai mane sužavėjo tai, kad vaikai puikiai suprato programavimo reikšmę ir tai, kad technologijos gali pagerinti jų gyvenimą”, – sakė įstaigos, organizavusios iššūkį atstovė Holly Margerison.
Akies ir rankos tarpusavio koordinacija
Kompanijos ARM turimos Micro Bit versijos dizainas yra paprastas. Lustų kūrėjai, kurių procesorių architektūrą naudoja mini kompiuteriai, subūrė komandą, kuri žongliruotų trimis prietaisais. Visi prietaisai per Bluetooth jungtį transliavo informaciją internetu. Tam komanda panaudojo naują Google’s Eddystone komunikacijos protokolą ir pasitelkę web aplikaciją nuskaitė įrenginių judėjimo duomenis. Pagal šią informaciją buvo sukurtas grafikas, kuris leido stebėti kiekvieno mikrokompiuterio sulėtėjimą ir pagreitėjimą.
„Programa mums leidžia matyti, kada Micro Bit krenta. Iš to galime nustatyti, kiek laiko jis krenta ir kaip aukštai buvo išmestas. Grafike matyti ir jeigu aš žongliruoju labai netolygiai. Žemesnė viršūnė rodo, kad kas trečią kartą neišmetu vieno iš mikrokompiuterių pakankamai aukštai”, – sako Jonny Austin, vienas iš dalyvavusių inžinierių.
Manoma, kad tokia programa turėtų leisti nustatyti modelius, pagal kuriuos žongliruotojas galėtų mokytis, tobulinti techniką bei sekti savo veiksmus, matyti daromas klaidas.
Į šiaurę
Vienos Londono mokyklos moksleiviai sugalvojo tokią idėją – sekti, kad vienas nedidelis lėktuvas, skrendantis į šiaurės ašigalį, nenukryptų nuo maršruto. Kompiuteris buvo taip užprogramuotas, kad suaktyvintų vieną iš dviejų motorų, kai lėktuvas nukrypsta nuo maršruto ir grąžintų jį į tinkamą.
„Moksleiviai sugalvojo ir kaip pagrįsti visą koncepciją, tik jų sukurtas įrenginys buvo kiek per sunkus. Be to, būtų tekę derintis prie oro transporto reguliavimo”, – sakė jų mokytojas Steve Richards.
Tačiau moksleiviai iš savo klaidų pasimokė ir konstruoja kitą įrenginį – Micro Bit valdomais irklais varomą valtį, kuri naudos saulės ir vėjo energiją.
Anksčiau S. Richards vaikus mokė dirbti su Raspberry Pi, tačiau, pasak jo, Micro Bit labiau tinka jaunesnei amžiaus grupei.
„Micro Bit sukurtas taip, kad vaikai gana greitai perpranta tai, ką jiems paaiškini, o su Pi kartais reikia daugiau laiko. Manau, kad Micro Bit padarys proveržį ir leis sudominti mažus vaikus technologijomis, o jau tada sudėtingesnius projektus jie galės kurti su Pi”, – mano mokytojas.
Lenktyninės mašinos
Projektas „The Bloodhound Project“, kuriuo siekiama judėjimo ant žemės greičio rekordo – 1,609km/h, turi savo atskirą dalį, skirtą Micro Bit įrenginiams.
Tūkstančiai vaikų raginami pasidaryti mašinėlę iš jūros putos, pritvirtinti prie jos parako ir paleisti trasoje. Viduje turi būti ir mikrokompiuteris, kuris matuoja didžiausią ir vidutinį greitį bei traukos pokyčius. Išanalizavę duomenis vaikai gali tobulinti savo mašinas.
„Paprastai mokytojai tokių projektų nelabai nori, nes yra didelė rizika vertinant. Tačiau vaikams tai labai patinka ir juos įkvepia toliau domėtis mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykais”, – sako Graeme Lawrie, vienas iš projekto iniciatorių ir vienos mokyklos inovacijų direktorius.
Norint dar labiau paskatinti vaikų aktyvumą yra žadama greičiausių mašinų kūrėjų vardus patalpinti ant pagrindinio projekto viršgarsinio automobilio.
Mašininė muzika
Ne visi ankstyvieji Micro Bit projektai buvo skirti vaikams ir buvo suprogramuoti. Dr. Rebecca Fiebrink Londono universitete įrenginį pritaikė savo tyrime apie muziką.
Dėstytoja panaudojo programą „Wekinator“, kuri išmoko kompiuterį atpažinti tam tikrą įvestą informaciją ir pažymi ją prie tam tikrų garsų. Prijungusi Micro Bit mikrokompiuterį ji galėjo kurti muziką piešdama įvairias figūras.
„Sukūriau būgnų mašiną, kurią kontroliuoju nuožulniomis figūromis. Programa taip pat gali atpažinti mano rankų gestus ir sukurti eksperimentinius garsus. Dabar puikus laikas – yra pakankama pasiūla pigių jutiklius turinčių prietaisų. Micro Bit yra geras būdas pradėti konstruoti daiktus”, – sako dr. R. Fiebrink.
Parengta pagal BBC