Maždaug pastarąjį dešimtmetį žiniasklaida lyg apsėsta smerkia technologijas ir socialinius tinklus. Greita paieška Google atveda į daugybę straipsnių, kur apraudojama visuomenės manija kompiuteriams ir telefonams, pavyzdžiui: „6 įpročiai dėl kurių reikėtų kaltinti technologijas“ arba „Per daug technologijų kenkia smegenims“. Vis dėlto, technologijų kasmet naudojame daugiau ir dažniau, tad tėvams dažnai kyla klausimų, koks turėtų būti vaikų ir technologijų santykis ir, galiausiai, kokią jos daro įtaką.
Tikiu, kad nėra nei universalių auklėjimo nei technologijų naudojimo taisyklių. Tačiau turiu tam tikrą požiūrį į visa tai, kurį ir norėčiau pristatyti. Natūralu, kad galite norėti, jog jūsų vaikų vaikystės patirtys būtų tokios pat kaip jūsų, tačiau gyvenimas evoliucionuoja, o kartu su juo kinta ir vaikystė. Dėl nuolat tobulėjančių technologijų ir besikeičiančios aplinkos ateities vaikų vaikystė bus visai kitokia nei dabartinių.
Man devyniolika, o mano vaikystė buvo absoliučiai kitokia nei mano dabar vienuolikmečio pusbrolio. Kompiuteriai ir planšetės atsirado kai buvau šeštokė ir tik dešimtoje klasėje šie prietaisai tapo pagrindiniais įrankiais mokytis. Per ketverius metus technologijos keitėsi ir išplito mokslo, kitų užsiėmimų ir socialinio gyvenimo srityse. Ateinantį dešimtmetį tai tik dar labiau intensyvės, o būtent su tuo ir yra susijęs pagrindinis mano punktas. Būtinybė saugoti jaunimą nuo technologijų atsiranda dėl nepasitikėjimo ir susirūpinimo, kad jos kelia grėsmę išsivystyti socialinei ir profesinei negaliai. Naudojimasis socialiniais tinklais auga, o didžiosioms bendrovėms ateityje labiausiai reikės kompiuterių inžinierių. Todėl technologijų ignoravimas ir nesupratimas taps trūkumu. Žinoma, jį bus galima ištaisyti, tačiau geriau, kad toks apskritai neatsirastų. Gebėjimas programuoti, sutaisyti kompiuterį ar tiesiog efektyviai naudoti socialinius tinklus ir naršykles bus tie įgūdžiai, kurie darbinantis bus kone savaime suprantami. Tai panašu į užsienio kalbas – jas galima bet kada išmokti, tačiau daug lengviau tai padaryti, jeigu pradedi dar vaikystėje.
Nėra universalios taisyklės, kokiame amžiuje geriausia pradėti naudotis kompiuteriu ar planšete. Viskas priklauso nuo jūsų – ar vaikui telefoną nupirksite penktoje ar devintoje klasėje ir nuo kada leisite naudotis kompiuteriu. Mano nuomone, kuo anksčiau, tuo geriau, tačiau kiekvienoje šeimoje situacija gali būti skirtinga. Tiesa, kiekvienas dalykas turi būti naudojamas saikingai, internetas nėra išimtis. Įspėjimai apie tai, kiek laiko reikėtų praleisti prisijungus, yra protingi ir rekomenduotini, nes priklausomybė nuo interneto tikrai egzistuoja, o prie ekranų pabuvus per ilgai, gali sutrikti miegas. Kai kurios šeimos turi, pavyzdžiui, „Antradienius be interneto“ arba atjungia ryšį tam tikram laikui. Pati labai mėgstu kompiuterinius žaidimus, tačiau irgi riboju internetą tomis savaitėmis, kai turiu labai daug darbo ir veiklos. Telefonai ir internetas gali ypač blaškyti vyresnius vaikus. Žinoma, situaciją galima lengvai išspręsti tiesiog kuriam laikui paimant įrenginį.
Šeimos draugai savo dviem dešimtmečiams vaikams žiūrėti edukacines programas Youtube arba žaisti edukacinius žaidimus iPad leidžia vieną valandą per vakarą, o televizijos žiūrėjimą riboja iki kelių kartų per savaitę.
„Pati telefonais ir kompiuteriais prastai moku naudotis, tačiau noriu, kad mano vaikai tai mokėtų puikiai. Jie turi tai mokėti. Dabar netgi yra įvairių programėlių ir programų, kurios padeda mokytis”, – sako 38-erių Julianne Hudson.
Jai taip pat svarbus yra ir saugumas internete, todėl ji stebi, ką jos vaikai jame veikia. Artimiausiu metu ji su vaikais ruošiasi aptarti ir asmeninių duomenų apsaugos temą – bus svarbu pasikalbėti ne tik apie tai, kad nereikėtų atvirauti su nepažįstamaisiais, bet ir apie tai, kad jie programėlėse nieko nepirktų.
„Vaikai netrukus internetu naudosis savarankiškai, todėl noriu būti tikra, kad jie yra saugūs, sumanūs ir netuština mano piniginės”, – sako J. Hudson.
Nėra padėtis be išeities. Klausimų apie tai, kada geriausia vaikus supažindinti su technologijomis ir kiek laiko bei kaip dažnai leisti jomis naudotis, tėvams kyla nuolat, todėl būtent jiems pagelbėti yra sukurta daugybė įvairių produktų. Pavyzdžiui, programėlės ABCmouse ir EndlessReader gerina vaikų raštingumą, codeSpeak ir Hopscotch supažindina su programavimo pagrindais. Vyresniems vaikams gali praversti KhanAcademy, kuri padeda išspręsti matematikos uždavinius, kurių nepavyks atlikti tėvams. Įvairių programėlių ir programų dabar yra nesuskaičiuojama daugybė. Jos negali pakeisti mokytojo ar tapti alternatyva tėvų pagalbai, tačiau jos gali būti puikios pagalbininkės kasdien mokantis.
Nėra ir vieningo atsakymo, kada ir kaip vaikams pristatyti technologijas, naudojamas namuose. Mokyklose jų dozę vaikai gaus vis anksčiau, todėl ribojimas namie gali būti žalingas jų socialiniam gyvenimui bei mokslams. Tačiau tai gali ir neturėti įtakos. Nepaisant visko, patariu susipažinti su pasauliu, kuriame vaikas auga ir suprasti, kaip jis skiriasi nuo jūsų suvokimo, bei apsvarstyti, ką galite padaryti, kad vaikystė jam taptų gera ir naudinga platforma į ateitį.
Dr. Paul C. Holinger įžvalgos: šis pirmakursės Amelia tekstas paruoštas pačiu laiku – sulaukiame didžiulio kiekio klausimų apie technologijas, kompiuterinius žaidimus ir panašiai. Ką jūs manote apie jos jausmus, idėjas ir pasiūlymus?
Autorė Amelia Watkins yra aštuoniolikmetė žurnalistikos ir aplinkos mokslų studentė, kuri yra jauniausi iš trijų šeimos vaikų ir turi aistrą rašymui.
Parengta pagal Psychology Today