Technologinė ateitis: vaikai turėtų pradėti ruoštis jau dabar


Mokydamiesi programavimo vaikai atveria sau kelią į sparčiai augančias, naujas sritis ir ruošiasi besikeičiančiai darbo rinkai

Vis pažangesni išmanieji įrenginiai ir dirbtinis intelektas keičia kasdienį bei profesinį gyvenimą. MOSTA analizės duomenimis, darbo vietų skaičius informacinių ir ryšių technologijų srityje nuo 2015 metų Lietuvoje išaugo net 15 proc.

Vaikų programavimo akademijos „CodeAcademy Kids“ vadovės Aurelijos Makselytės teigimu, tėvai, matydami technologijų augimo ir integracijos tendencijas, turėtų paskatinti vaikus užsiimti reikalingus įgūdžius lavinančiomis veiklomis, kad jie neatsiliktų nuo kitų ir užaugę turėtų daugiau galimybių.

 

Technologijos keičia įvairias profesines sritis

JAV futuristas Haim Israel prognozuoja, kad šis dešimtmetis atneš daugiau pokyčių nei bet kada anksčiau, nes technologijos verčia tendencijas vystytis greičiau. Iki 2030-ųjų pasaulyje bus 500 milijardų išmaniųjų įrenginių, kai šiuo metu jų yra vos 10 milijardų.

Vienoje perspektyviausių pasaulyje, dirbtinio intelekto srityje, specialistai kuria programas, galinčias imituoti mąstymą. Jau dabar sistemos gali suvokti vaizdą, atpažinti balsą, priimti sprendimus, versti tekstus ir atlikti kitus panašius veiksmus.

Išmanieji asistentai, autopilotai automobiliuose, išmanieji namai, asmeninės muzikos ar pirkinių rekomendacijos yra keli iš kasdien naudojamų dirbtinio intelekto pritaikymo pavyzdžių.

Šiuo metu yra tobulinamos pilnai automatizuotos transporto priemonės, robotai, galintys pakeisti pavojingomis darbo sąlygomis dirbančius žmones, programos, padedančios greičiau ir tiksliau diagnozuoti ligas bei pateikti gydymo rekomendacijas.

„Pasaulinė praktika rodo, kad technologijų srityje pažangios valstybės tokiam didėjančiam IT raštingų specialistų poreikiui ruošiasi jau dabar. Japonijoje, antroje geriausioje švietimo sistemoje pasaulyje, nuo 2020 metų programavimo mokymasis tapo privalomas pradinėse mokyklose. Matematikos pamokose vaikai mokysis skaitmeniniu būdu piešti daugiakampius, o gamtos mokslų pamokose – kurti programas LED šviestuvų valdymui“, – teigia A. Makselytė, atkreipdama dėmesį į tai, jog toks vaikų lavinimas privalo būti ir Lietuvoje, norint neatsilikti nuo kitų valstybių.

 

Informacinių technologijų industrija Lietuvoje auga

Anot specialistės, įvairiose srityse – medicinoje, atsinaujinančių išteklių energetikoje ir bankininkystėje – yra naudojama vis daugiau technologijų, reikalaujančių jas išmanančių specialistų rankų. Šios tendencijos pasiekia Lietuvą, todėl norėdama sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje bet kurioje srityje jaunoji karta turės būti technologiškai išprususi.

„Vienaip ar kitaip, vaikai neišvengiamai susidurs su nuolat tobulinamomis technologijomis, išmaniaisiais prietaisais ir pažangiomis programomis. Tėvų vaidmuo šiame pokyčių laikotarpyje yra padėti atžaloms jas pažinti, suprasti ir išmokti tinkamai naudotis“, – aiškina akademijos vadovė.

Vien kompiuterinių žaidimų verslas per pastaruosius penkis metus Lietuvoje vystėsi greičiau nei daugelyje Europos Sąjungos valstybių ir šio sektoriaus įmonių apyvarta padidėjo daugiau nei 15 kartų.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje įsikūrė ir puikius rezultatus parodė išskirtinai daug IT specialistus įdarbinančių startuolių, tokių kaip „Tesonet“ ir pirmasis Lietuvos vienaragis „Vinted“.

„Sudarydama geras sąlygas startuolių kūrimuisi ir pritraukdama IT įmones iš užsienio, Lietuva tampa vis stipresniu žaidėju IT rinkoje. Tai žada puikias karjeros galimybes, tačiau, kad jomis pasinaudotų, vaikai turi lavinti loginį ir kritinį mąstymą, verslumą, kūrybiškumą ir gebėjimą dirbti komandoje. Programavimo mokymasis yra įrankis šioms savybėms ugdyti. Akademijoje vaikai nuo 7 metų amžiaus tai daro kurdami jų pomėgius ir dominančias sritis atitinkančius asmeninius projektus“, – sako A. Makselytė.