Švietimas – itin skaudžiai pandemijos paveikta sritis. Koronaviruso krizė atskleidė tarp moksleivių egzistuojančią atskirtį ir netgi suformavo naujų takoskyrų. Teko pripažinti, kad švietimas nėra tik žinių perdavimas.
Moksleivių tėvams galvos skausmą kelia techninės nuotolinio mokymosi problemos. O kur dar nerimas dėl išaugusio ekrano laiko poveikio vaikų sveikatai. Žinoma, dabar tėvai jau nė kiek neabejoja kontaktinio mokymosi svarba.
Rūpesčių kelia ne tik tai, kad daliai vaikų nuotoliniam mokymuisi reikalingas įrenginys ir patikimas interneto ryšys tikrai nėra savaime suprantami dalykai. Nuotoliniu būdu besimokančių vaikų ir paauglių motyvacija slopsta, jiems trūksta bendravimo su bendraklasiais, sparčiai randasi mokymosi spragų.
Ko gero, didžiausia bėda ta, kad nuotoliniam mokymuisi stinga emocinio santykio, tad toks mokymasis netenka efektyvumo. Indijos organizacijos „Azim Premji Foundation“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 80 proc. mokytojų pastebi, kad nuotolinių pamokų metu komunikacija daugiausia yra vienkryptė, o emocinio ryšio palaikyti nepavyksta. Tai įmanoma tik kontaktinio mokymosi metu – technologijos čia bejėgės. Mokytojų pastangos nuotoliniam mokymuisi suteikti „normalumo“ paprastai tikslo nepasiekia.
Dar viena opi problema – suardytas vaiko raidai itin svarbus mokyklos ir namų santykis. Be to, smurtą patiriantiems ar dėl kitokių priežasčių nesaugiai namuose besijaučiantiems vaikams mokykla suteikdavo galimybę atsikvėpti. Dabar tokios galimybės šie vaikai nebeturi.
Pandemija nesitraukia, vadinasi, į klases vaikai dar negrįš. Tad ką daryti?
Žinoma, visų pirma svarbu visiems mokymosi proceso dalyviams suvokti, kad moksleivių psichikos sveikata yra prioritetas. Antra, mokytojai privalo nebijoti pasinerti į virtualų pasaulį. Tai padės pamokas paversti interaktyvesnėmis ir, suprantama, veiksmingesnėmis. Galiausiai vaikai ir mokytojai technologijų subtilybes bandys perprasti drauge – taip užsimegs bendradarbiavimas ir tas trūkstamas emocinis tarpusavio ryšys.
Gal visgi technologijos švietimo procese ne tokios ir bejėgės – reikia tik kantriai jas jaukintis.