Sėdėjimas iki vėlumos, mėginant paskutinę minutę užbaigti „netikėtai“ prispaudusius darbus. Tokia įpročio atidėlioti (kitaip dar vadinamo prokrastinacija) pasekmė skaudžiai pažįstama ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, ypač įžengus į etapą, kai mokyklos užduotys tampa sudėtingesnės. Tad kaip jiems padėti mokytis efektyviau ir patirti mažiau streso?
Deja, tobulos sistemos, akimirksniu pagerinančios laiko valdymo įgūdžius ir sumažinančios prokrastinaciją, nėra. Teks nusiteikti ilgam procesui. Pradėti vertėtų nuo darbo knygos ar planuotės ir paaiškinimo, kaip ja naudotis. Būtina aiškiai nurodyti kasdien užsirašyti visus darbus ir jų atlikimo terminus. Tada reikia nuolatos aptarti užduotis ir jų įgyvendinimo stadijas. Pozityvus ir dalykiškas pokalbių prie planuotės tonas leis vaikui neabejoti jo savarankiškumu.
Vėliau planavimo įgūdžiai pamažu ims vystytis, ir suaugusiųjų pagalbos reikės vis mažiau. Prokrastinacija – suprantamas ir normalus elgesys, tačiau vystant laiko valdymo įgūdžius, jis kels mažiau vargo.