10 šauniausių visų laikų programuotojų merginų


„Dauguma sėkmingų programuotojų yra vyrai“ – tai vienas dažniausiai pasitaikančių klaidingų teiginių apie programavimo srities specialistus. Moterys programuotojos dažnai sulaukia gerokai mažesnio dėmesio, o jų svarus ir visam pasauliui reikšmingas indėlis į programavimo raidą yra žymiai menkiau pažįstamas.

Technotification.com supažindina su 10 programuotojų moterų, kurių indėlis padarė milžinišką įtaką informacinių technologijų vystymuisi.

 

Grace Hopper

Grace Murray Hopper (gimė 1906-ųjų gruodžio 9 dieną, mirė 1992-ųjų sausio 1 dieną) buvo viena pirmųjų „Harvard Mark I“ kompiuterioprogramuotojų. Ji išrado pirmąjį kompiliatorių – programinę įrangą, tam tikra programavimo kalba parašytą programą verčiančią į kitą programavimo kalbą. G. Hooper taip pat buvo viena iš nuo mašinos tipo nepriklausomų programavimo kalbų idėjos populiarintojų. Jos idėjos padarė įtaką COBOL, vienos pirmųjų aukšto lygio programavimo kalbų, vystymuisi. G. Hooper galima dėkoti ir už terminą „derinimas“ (angl. debugging), reiškiantį trikdžių ir programavimo klaidų taisymą bei šalinimą. G. Hooper daugelio atmintyje liko kaip „nuostabioji Grace“ (angl. „Amazing Grace“).

 

 
Ada Lovelace

Ada Byron, kitaip dar žinoma kaip Ledi Lovelace (gimė 1815-ųjų gruodžio 10 dieną, mirė 1852-ųjų lapkričio 27 dieną), buvo rašytoja ir talentinga matematikė. Ji buvo pirmoji moteris, išradusį algoritmą, skirtą mašinai ar kompiuteriui. Versdama straipsnį apie analitinės mašinos kūrimą, A. Lovelace papildė jį savo užrašais ir komentarais, pranokusiais originalą. Užtenka paminėti vien tai, kad šiais užrašais paremtas jos išrastas algoritmas būtų tinkamas pirmajam kompiuteriui. Todėl A. Lovelace laikoma pirmąja programuotoja pasaulyje.

 

Lois Haibt 

Lois Mitchell Haibt (gimė 1934-aisiais) – JAV informatikė. Ji priklausė amerikiečių kompanijos IBM dešimties asmenų komandai, sukūrusiai FORTRAN – pirmąją sėkmingą aukšto lygio programavimo kalbą. L. Haibt buvo atsakinga už ketvirtąją FORTRAN projekto dalį. Dirbdama su FORTRAN, ji taip pat sukūrė pirmąjį aritmetinių išraiškų sintaksės analizatorių – L. Haibt suplanavo ir programavo visą segmentą. Be to, ji priklausė 11 žmonių komandai, 1956-aisiais sukūrusiai ir išleidusiai pirmąją FORTRAN instrukciją.

 

 

Barbara Liskov

Barbara Liskov (gimė 1939-ųjų lapkričio 7 dieną) yra viena pirmųjų moterų Jungtinėse Valstijose, kuriai buvo suteiktas informatikos daktarės laipsnis. Ji taip pat yra A. M. Turingo apdovanojimo, vadinamo kompiuterijos Nobelio premija, laimėtoja (apdovanota 2009 metais). Ji sukūrė Liskov pakeitimo principą (LSP). B. Liskov vadovavo daugeliui svarbių projektų, įskaitant „Venus“ operacinę sistemą, nedidelę interaktyvią žemų kaštų laiko paskirstymo sistemą ir programavimo kalbos CLU kūrimą bei taikymą.

Liskov taip pat sukūrė „Argus“ – pirmąją aukšto lygio programavimo kalbą, palaikančią paskirstytus skaičiavimus, ir objektinę duomenų bazių sistemą „Thor“. Ji vadovauja Masačusetso technologijos instituto Programavimo metodikos grupei, kurioje vykdomi tyrimai šiuo metu daugiausia apima vadinamąją „Bizantijos generolų problemą“ ir paskirstytąjį skaičiavimą (kompiuterinio apdorojimo metodą, kurio metu skirtingos programos dalys tuo pačiu metu veikia keliuose kompiuteriuose, tarpusavyje komunikuojančiuose per tinklą).

 

 

Frances Elizabeth Allen

Frances Elizabeth Allen (gimė 1932-ųjų rugpjūčio 4 dieną) – amerikiečių informatikė ir optimizuojančių kompiliatorių srities pradininkė. F. A. Allen buvo pirmoji mokslininkų draugijos „IBM Fellow“ narė moteris, o 2006-aisiais ji tapo pirmąja A. M. Turingo apdovanojimu įvertinta moterimi. Jos pasiekimai apima tolesniam vystymui pasitarnavusį darbą kompiliatorių, programų optimizavimo ir lygiagretinimo srityje. Didžiąją savo karjeros dalį jį skyrė pažangių programavimo kalbų kompiliatorių kūrimui „IBM Research“.

 

Jean Bartik

Jean Jennings Bartik (gimė 1924-ųjų gruodžio 27 dieną, mirė 2011-ųjų kovo 23 dieną) buvo viena iš pirmojo universalus, praktiniams skaičiavimams panaudoto skaitmeninio kompiuterio ENIAC programuotojų. Kurdami ENIAC, J. Bartik ir jos kolegos parengė daugumą programavimo pagrindų, kadangi tai buvo pirmasis toks kompiuteris. Vėliau J. Bartik tęsė darbą su BINAC ir UNIVAC kompiuteriais, taip pat dirbo vadove, inžiniere ir programuotoja daugelyje technologijų kompanijų.

 

 

Margaret Hamilton

Margaret Heafield Hamilton (gimė 1936-ųjų rugpjūčio 17 dieną) – JAV informatikė, sistemų inžinierė ir verslininkė. Ji buvo Masačusetso technologijos instituto Instrumentinės laboratorijos programinės įrangos inžinerijos padalinio vadovė. Šiame padalinyje buvo kuriama „Apollo“ kosmoso programos skrydžių kompiuterių programinė įranga. Jos komanda buvo atsakinga už šios programinės įrangos kūrimą, apėmusį įvairių mokslininkų sukurtus algoritmus, skirtus „Apollo“ valdymo moduliui, mėnulio moduliui ir pirmajai JAV kosminei stočiai „Skylab“. Būtent ji „Apollo“ kosmoso misijos metu sudėliojo terminą „programinės įrangos inžinerija“.

 

 

Shafi Goldwasser

ShafriraGoldwasser (gimė 1958-aisiais) – iš Izraelio kilusi amerikiečių informatikė, 2012-aisiais laimėjusi A. M. Turingo apdovanojimą. Ji daug prisidėjo prie tokių sričių kaip algoritmų sudėtingumo teorija, kriptografija ir algoritminė skaičių teorija. Ji taip pat yra viena iš tikimybinio šifravimo, nustačiusio ir pasiekusio duomenų šifravimo saugumą, išradėjų.

Sh. Goldwasser taip pat yra viena iš nulinio žinojimo įrodymo (tikimybiško ir interaktyvaus teiginio pagrįstumo parodymo neperduodant jokio papildomo žinojimo, pagrindinio kriptografinių protokolų kūrimo įrankių) išradėjų.

 

 

Adele Goldberg

Adele Goldberg (gimė 1945 liepos 7-ąją) – informatikė, aštuntajame dešimtmetyje dirbusi tyrėja „Xerox PARC“ (Palo Alto mokslinės tiriamosios veiklos centre) ir su kolegomis sukūrusi programavimo kalbą „Smalltalk-80“ bei įvairių su objektiniu programavimu susijusių idėjų. „Smalltalk-80” padarė įtaką objektinės programavimo kalbos „Simula 67“ sukūrimui.

Dėl inovatyvaus „Smalltalk“ formato kalbos vartojimas buvo paprastesnis ir lengviau pritaikomas. A. Goldberg taip pat dalyvavo kuriant dizaino šablonus, programinės įrangos dizaine dažnai naudojamų dizaino modelių pirmtakus.

 

Radia Perlman

Radia Joy Perlman (gimė 1951-ųjų sausio 1 dieną) – JAV programuotoja ir tinklo inžinierė. R. Perlman pagarsėjo „Siejančio medžio protokolo“ (STP) išradimu. Ji taip pat smarkiai prisidėjo prie daugelio tinklų kūrimo ir standartizavimo sričių. R. Perlman dar vadinama „interneto motina“.